Įmonių vadovams, valdyboms ir akcininkams puikiai žinomi terminai. Nevisada vieningai sutariama dėl turinio, nors visais laikais – pastaraisiais metais itin intensyviai – įmonėse vyksta procesai, kurie savo esme nukreipti į maksimalų prisitaikymą prie nuolat kintančių sąlygų: nuo technologijų vystymosi, naujų įrankių atsiradimo iki kintančių vartotojų, klientų poreikių.
Kodėl pokyčių valdymas užleidžia vietą transformacijai?
Šiuos du procesus galime apibrėžti labai konkrečiai, išryškinant jų esminį skirtumą.
Pokyčių valdymas – vienkartinis , dalinis pasikeitimas, ir toks veiksmas negarantuoja ilgalaikio poveikio rezultatams bei veiklos tvarumo.
Transformacija – tai giluminis pokytis organizacijoje, sukuriantis ir palaikantis naujas egzistavimo sąlygas bei veikimo būdus rinkoje. Terminas apima holistinį pokytį , reikšmių pokytį turto ir priemonių valdyme.
Slinkties link transformacijos priežastis užkoduota semantinėse reikšmėse. Kai įmonė vykdo „pokyčių projektą“, būna paskirtas projekto vadovas, jis turi mažus arba didesnius įgaliojimus, taip pat ,projektas turi pradžią ir pabaigą ir dar nepamirškime biudžeto. Dažniausia, projektui pasibaigus, pasibaigia ir ‚prižiūrėtojų“ motyvacija.
Transformacija suprantama kaip procesas be pabaigos, tvarus vystymasis, pastovus pokytis, drauge tai ir organizacinės kultūros pokytis. Tokioje kultūroje kiekvienas darbuotojas yra „programuojamas“ augimui, vystymuisi, tobulėjimui.
Kodėl įmonės keičia terminologiją ir požiūrį į pokyčius?
Viskas susiję su pinigais. Perkant ar parduodant įmonę, įmonės kaina priklauso nuo to, kokie „pokyčiai“ vykdomi ir yra suplanuoti perspektyvoje. Tai atsispindi įmonės kainoje. Jeigu įmonė turi transformacijos planą, įmonės kaina kyla, nes įmonės rodiklis „ potential addressed „ yra aukštesnis.
