Apie koučingą tai – ko jums dar niekas nepasakė

Reklaminė „žinutė“ asmeniniame pašte pristatinėjo koučingo naudą, bet perskaitytos sentencijos privertė susimąstyti, koks vis dėlto dar didelis atotrūkis tarp realaus gyvenimo ir teorinių svaičiojimų. Žinutė buvo siųsta iš užsienio, tad nedarau sulyginimų tarp „jų“ ir „mūsų“.

Laiške buvo aprašyta situacija-pasaka apie mažą Ereliuką, kuris turėjo pirmą kartą išskristi iš lizdo ir bijojo tokių pokyčių. Ir čia priėjo …(ne, ne Kindziulis), o senas, išmintingas Erelis. Prasidėjo dialogas:

Ereliukas klausia: „.. O kaip aukštai aš galiu pakilti?“

Išmintingasis Erelis atsako klausimu: „…O kaip aukštai tu nori pakilti?“

Ereliukas: „..O kaip toli aš galiu skristi?

Išmintingasis Erelis: “ …O kaip toli tu nori skristi?“… ir t.t.

Šios pasakos moralas – tikri lyderiai turi mokėti koučinti, o koučingas yra mokėjimas atsakyti klausimu į klausimą…ir dar: negalima žmonėms nurodinėti, patarinėti ir jų kontroliuoti.

Dabar galvoju, kaip čia švelniau pasakius, kad ne visai čia taip…

Bet, tikriausiai, jeigu pasakysiu be paaiškinimų, bus mažai naudos… Taigi, yra keli koučingo „paraleliniai pasauliai“: akademinis/filosofinis/buitinis ir koučingas darbinėje aplinkoje (organizacijose). Ir jie skiriasi kaip diena ir naktis.Tikiuosi nieko nenustebinau teigdama, kad egzistuoja paraleliniai koučingo ,,pasauliai”, nes senai jau verslo organizacijose vaikšto anekdotai ir visokie juokeliai apie koučingo metodus ir vadovų koučingo stilių. Ir tikriausiai, didelė darbuotojų dalis lankė kursus, netgi turi rimtus diplomus bei sertifikatus. Taigi, daugelis žino, kas yra koučingas. Bet …

Iš patirties žinau, kad norint kalbėti apie koučingą tam tikroje auditorijoje, reikia susitarti ir patikslinti terminus, nes koučingo terminai ir sąvokos nėra visų vienodai suprantamos.

Taigi, terminai. Pagal klasikinį apibrėžimą koučingas – tai kitų asmenybių vystymas, parama siekiant padėti atskleisti jų vidinį potencialą. Idealaus „koučerio“ portretas – jam įdomus pašnekovas ir jo situacija. Bet reikia atsiminti, kad visi terminai susiję su koučingu, visoje sutinkamoje literatūroje nėra griežtai fiksuoti ir patvirtinti – visada yra labai daug interpretacijų, nes pats koučingas turi kelias sąvarankiškas kryptis:

Koučingo tipai

1. Gyvenimo koučingas (Life coaching)

Ilgalaikis, pastovus (gali būti kas savaitę) 30-60 minučių trukmės individualios koučingo sesijos (kontaktinės arba telefonu) – pagrindinis turinys tai – asmenybės savirealizacijos klausimai, gyvenimiškai svarbūs sprendimai, kurie įtakoja karjerą, nuosavą verslą. Koučingo stilius: tik moderavimas, jokių rekomendacijų ir atsakymų.

Santykiai koučinge: Ugdomais dažniausiai pasirenka savo Gyvenimo Mokytoją, nulemia psichologiniai faktoriai.(Mes dažniausiai turime tokį Mokytoją, patys to nesuvokdami arba kažkam esame Gyvenimo Koučeriais ir taip pat to nežinome).

2. Asmeninis koučingas (personal coaching): labai platus spektras, gali sutapti su Gyvenimo koučingu, skirtumas tas, kad jis dažniausiai būna apmokamas organizacijos, ir koučingo tikslai yra susiję su organizacijos tikslais (sėkmingos asmenybės vystymu).

Koučingo stilius: koučeris gali būti iš tos pačios organizacijos, bendraujantis kaip moderatorius ir mentorius.

Santykiai koučinge: Jis būna paskiriamas vadovybės, bet ugdomasis gali atsisakyti ir tartis dėl kito koučerio.

3. Karjeros koučingas (career caoching): panašus į asmeninį koučingą, tik apima augimą ir vystymąsi darbinėje aplinkoje (pareigybės rėmuose).

Koučingo stilius: labiau artimesnis mentorystei.

Santykiai koučinge: tai dažniausiai būna tiesioginis vadovas.

(Aukščiausio lygio) Vadovo koučingas ( executive coaching): perkama iš išorės paslauga, apmokama organizacijos. Šiuo atveju Koučeris – tai labai aukštos klasės specialistas, kuris padeda vystyti tokias savybes kaip lyderystė, strateginis mąstymas, asmeninis bendravimas-komunikacija su pavaldiniais bei politinis elgesys.

Būtina sąlyga tokiam Koučingui – visapusiškas pasitikėjimas. Tai brangiausiai apmokama koučingo paslauga.

Santykiai koučinge: koučeris būna rekomenduojamas, bet vadovas gali rinktis, svarbu psichologinis faktorius.

4. Verslo koučingas (business coaching): tai gali būti atmaina Gyvenimo koučingo arba, tai gali būti organizacijoje skatinama ir apmokama Verslo įgūdžių „ koučinimo“ programa. Kiekvienu atveju, tai apibūdinama konkrečiais tikslais.

Koučingo stilius: labiau artimesnis mentorystei, kai koučeris „žino atsakymus“.

Santykiai koučinge: Dažniausiai tai būna tiesioginis vadovas arba samdomas išorinis konsultantas, kurį parenka vadovybė.

5. Fitneso arba asmeninis treneris: asmeninis treneris labiau orientuotas į fizinę kliento būklę, bet gali taip pat patarinėti ir įtakoti kliento dietą, gyvenimo būdą, fizinį bendrą krūvį bei dvasinę raidą.

Koučingo stilius: kai koučeris yra pripažįstamas kaip autoritetas, mokytojas.

Santykiai koučinge: trenerį pasirenkame patys, nulemia psichologiniai veiksniai ir …paslaugos kaina.

Plačiąja prasme koučingą galėtume laikyti gyvenimo kokybės gerinimo įrankiu.

Dar, kas apsunkina koučingo kultūros diegimą organizacijoje – tai jau susiformavusi valdymo kultūra (organizacijos viduje, šalies lygmenyje) bei esantys verslo procesai.

Taigi, koučinge yra svarbi išankstinė nuostata, kad pats ugdomas žmogus yra TOBULAS. Jis yra geras ir puikus…bet yra viena (arba kelios) savybės (įgūdis, įprotis), kurias reikia pakeisti į gerąją pusę. Jeigu galima šioje vietoje panaudoti palyginimą – tai labai pritiktų situacija su automobilio pirkimu: mums tinka modelis, komplektacija, tik pasirenkame mėgstamą spalvą ir kantriai laukiame, kol mums tokią pagamins ir atveš į saloną, nes visa kita mums idealiai tinka.

Koučingo objektas (esu tikra, jūs galvojote kitaip)

Gyvenimo koučingo objektas yra tam tikros charakterio savybės, įpročiai, komunikavimo įgūdžiai ir t.t., kurie daro įtaką ilgalaikei žmogaus gyvenimo karjerai ir vystymuisi. Koučeris neprivalo žinoti visų atsakymų į užduodamus klausimus ir …negalima žmonėms nurodinėti, negalima patarinėti ir negalima kontroliuoti.

(bet jeigu koučeris partyręs, tai jis bent dalį atsakymų į gyvenimo klausimus žino….pvz.: niekam nedaryk to, ko nenorėtum, kad tau darytų kiti… arba ,,lazda turi du galus….”)

Koučingo objektas versle(organizacijoje) nėra vien tik pati ugdomojo asmenybė (žmogus) (Kas yra koučingo objetas versle? Neaišku, aišku, kad ne vien žmogus/darbuotojas…)

Koučinge visada yra trys atskiri komponenetai:

Koučeris – jo sugebėjimas ugdyti ir įgalinti kitą žmogų „dirbti kitaip“;

Ugdomasis – konkretūs įgūdžių pokyčiai, situacija, konkreti problema;

Pokytis organizacijoje – jis turi būti žinomas abiems proceso dalyviams.

Todėl versle Koučeris privalo žinoti atsakymus (arba labai gerai orientuotis toje srityje) ir privalo susitarti dėl darbuotojo pastangų bei veiksmų, kad darbuotojas pasikeistų ir būtų pajėgus vykdyti darbines užduotis. Kadangi koučingas yra reguliarus, tai kontrolė atsiranda savaime. Taigi, nuo šios vietos prasideda didieji vargai su koučingu, ir ne tik pas mus, bet ir kitose šalyse, kur verslo kultūra pažengusi toliau.

Įsivaizduokime situacijos darbe modelį, kai vadovas „koučina“ pavaldinį. Vadovas yra apmokytas koučinimo technikos. (Ereliuko ir Išmintingo Erelio situacija).

Vadybininkas – Ereliukas: „…O kiek man reikia parduoti?“

Vadovas – Erelis: “.. O kiek tu nori parduoti?“

Vadybininkas – Ereliukas: “.. O kur man rasti klientų?“

Vadovas – Erelis: “… O kur tu norėtum jų ieškoti?“

Darbinėje aplinkoje šis dialogas dažniausiai skamba:

Vadovas: „Kaip sekasi? Kodėl nėra įgyvendintas mėnesio pardavimo planas?“

Pavaldinys: „Mūsų klientams atostogų metas, nesezonas dabar…”

Vadovas: ” O iš kur algą reikės tamstai mokėti? Eik, nors perskambink, kad pradelstas sąskaitas susimokėtų… jaučiu, kad ir to nesusiprotėjai padaryti….“

Panašus „koučingo“ pokalbis visai realiai gali vykti Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir net tvarkingoje Vokietijoje ar mandagiame Briuselyje. Taip „koučina“ iki 80% vadovų įmonėse, kurie buvo apmokyti koučinimo technikų, bet juos mokino Gyvenimo koučingo principų, o jie yra darbe ir todėl abi pusės jaučiasi blogai, nes koučeris nenori įtakoti pavaldinio „gyvenimo filosofijos“ , o ugdomasis tikrai nelaukia „lindimo į dūšią“ iš vadovo pusės.

(Čia kažkaip neaišku, kur čia tas „Gyvenimo koučingo” principas)

Sėkmingas Koučingas gali vykti, kai yra išpildomos šios sąlygos:

Abu dalyviai gerbia žmogų, su kuriuo jie bendrauja.

Abu yra įsitikinę, kad konkretus apmokomas žmogus žino darbo eigą, reikalingą elgesio algoritmą, veiklos procesą ir moka naudotis visais darbo įrankiais. Koučingas nėra kursai, kuriose mokoma darbinių įgūdžių, tai darbuotojo pastangų korekcija, leisianti vėliau pasiekti geresnį rezultatą.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos koučinge:

Dažniausiai vadovai „viso žmogaus“ negerbia ir nelaiko „labai protingu“.

Jie yra įsitikinę, kad koučingas turi pakeisti „visą tą durną mąstymą“ ir, kad „jis“ –darbuotojas, „pradėtų galvoti, ką daro“.

Įmonės neturi aprašytų darbo tvarkų, procedūrų, instrukcijų, o Vadovai dažnai patys nežino, „kaip tai reikia padaryti“, bet priima į darbą žmogų (pigų darbuotoją), kuris turėtų „žinoti, turėti praktikos ir patirties“ tai atlikti.

Koučingas yra traktuojamas kaip įrankis, kuris privers darbuotoją dirbti.

Koučingas yra traktuojamas kaip darbuotojų apmokymai.

Todėl koučingo sesijos vykstančios verslo organizacijose turi dvi formas:

(kas tos sesijos? Darbiniai viršininko pokalbiai su pavaldiniais?)

Raginimas: „Negi nežinai ką daryti?“

Filosofavimas be praktinės naudos: „ Ką manai, kaip galėtume pagerinti situaciją…? A, suprantu, na reikės pagalvoti…kitiems metams..“

O kas vyksta likusiuose dvidešimt procentų organizacijų, kokie ten skirtumai.

Likusiose įmonėse yra veikiantys konkretūs koučinimo įrankiai, kurie leidžia labai konkrečiai fokusuoti koučingo objektą ir atsiriboti nuo bereikšmių filosofavimų.

Koučingo sesija būna skirta gvildenti tik vieną probleminį klausimą.

Įmonėje yra patvirtintas koučingo sesijos protokolas (forma pildoma raštu).

Visi koučingo dalyviai (koučeris ir ugdomasis) prieš susitikimą žino temą, pasiruošia: koučeris atsiunčia raštu temos pavadinimą. Tema būna „probleminė”, pvz.: ”krito pardavimai??”. Koučeris nurodo ir priežastis, kodėl taip atsitiko, pvz.: „mažai naujų klientų”.

Ugdomasis ruošiasi susitikimui, žinodamas, kad reikės pateikti papildomas esamos situacijos priežastis ir veiklos planą, kaip pataisyti padėtį.

Susitikimo metu vyksta dialogas ir pagrindinis laikas yra skiriamas sprendimų paieškai ir planavimui.

Koučingo sesija baigiasi konkrečiu veiksmų planu, kurį protokoluoja koučeris ir išsiunčia ugdomajam.

Koučingo sesija koučeriui darbe trunka: 10 min. pasiruošimas, plius 25 min. koučingas, plius 10 min. protokolavimas.

Ugdomojo laikas: 10-20 min. pasiruošimas, plius 25 min. koučingas, 10 min protokolavimas.

Kaip atrodytų mūsų dialogas geroje koučingo sesijoje (best practice):

Vadovas: „Sveiki, mūsų susitikimo tikslas yra „mėnesio pardavimai ir skolų valdymas. Pagal paskutinę mėnesio ataskaitą matau, kad nėra įgyvendintas mėnesio pardavimo planas. Trūksta 17 %. Ar pats jį jau žiūrėjai?“

Pavaldinys: „Taip, mačiau.”

Vadovas: „Tavo manymu, kokios to priežastys?”

Pavaldinys: „Mūsų klientams atostogų metas, nesezonas dabar…“

Vadovas: „ Aš dar manau, kad mūsų pardavimų planas nebuvo detaliai apgalvotas, jaučiamas trūkumas naujų klientų…kokius veiksmus siūlai?”

Pavaldinys: „…peržiūrėsiu, susisieksiu su visais klientais baigiamojoje pardavimo stadijoje, kad turėtume paskutinius duomenis apie kontraktų datas ir patikslinsiu visas kitas „sulėtėjimo“ priežastis. Naujų klientų duomenų bazė yra pakankama, bet su jais ne labai pasistūmėjome vasaros mėnesiais.”

Vadovas:“ Atkreipk dėmesį į datą, nes po septynioliktos dienos nėra galimybės įtakoti proceso, visus „sunkius atvejus“ reikia nagrinėti ir spręsti iki septynioliktos dienos. Ataskaita rodo, kad didėja skolininkų skaičius. Ar žiūrėjai?”

Pavaldinys: „Taip.”

Vadovas: “Koks veiksmų planas?“

Pavaldinys: „Patikrinu skaičius iki pietų ir skambinu labiausiai uždelsusiems skolininkams. Ataskaitą pateiksiu rytoj. Iki septynioliktos dienos bandome įtakoti pardavimus paskutinėje stadijoje, po septynioliktos pradedame kalbinti naujus klientus. Ir t.t.“

Tai labai panašu į paprastą dalykinį pasitarimą, bet tai yra koučingas: kai mes be emocijų bandome atrasti problemos priežastį, sprendimą ir suplanuoti pokytį.

Koučerio savybės verslo koučingo atveju:

• Tai yra gerbiamas žmogus, turintis pripažintas lyderio savybes;

• Jis pats gerbia kolegas;

• Žino, kaip reikia atlikti darbą;

• Pats tai darė ne kartą;

• Ir dabar gali atlikti nagrinėjamą užduotį.

Tai labai panašu į mentorio savybes, bet vis dėlto yra tam tikri skirtumai tarp koučingo ir mentorystės.

Naujausios publikacijos

CRM PIRKĖJO GIDAS
Pokyčiai verslas-verslui pardavimuose: už fizinį pardavėją klientas mokės papildomai
B2B pardavimo procesas